tvermė

tvermė̃ sf. (4) DŽ, NdŽ; M, E 1. Jš, OGL II156, Brs, Vkš, Lk, Krtv, Skdv, Škn atsparumas ardančiam išorinių jėgų veikimui, tvirtumas, patvarumas: Maža tvermė̃ tebus to drabužio J. Venskaus medžio darbai turėjo didelę tver̃mę Slnt. Jokios tvermė̃s tos vilnos neturės Lnkv. Seno drobužio menka tvermė̃ Užv. Pirktinis drabužis be kokios tvermė̃s, kas kad gražus Kair. Kita tvermė̃, ka iš marškonio pasiūni Sk. Į duris įdėk skersinį, vienos lentos neturia tvermė̃s, susimeta Skr. Graži gryčia pažiūrėt, ale tvermė̃s neturi Srv. Be šlaunų brikas jokios tvermė̃s Ar. Ledas pavasarį be kokios tvermės, tuo ištyžta J.Jabl. Be kokios tvermė̃s rugiai, išgulę išgulę Krš. Lydos pilės vieni mūrai beliko ir pragaišo jų tvermė A1883,77. Energijos tvermė̃s dėsnis LTEIII351. Krūvio tvermė̃ FzŽ373. | Toki netvirta žemė – be molio, be tvermė̃s Rdn. ^ Žmogus kietybės titnago, stiprybės ąžuolo ir tvermės plieno LMD(Mc). Ubago malda, mergos pavardė ir pirdis vandenė[je] – vienokios tvermės LTR(Pln). 2. Kltn, Kair fizinės jėgos turėjimas, stiprybė, galia: Ir tiek tos tvermės. Nugara įskaudo, pakirto pakinklius M.Katil. Ans menkos tvermė̃s Vkš. Dabar Juozas vadovas buvo: visur pirmas ėjo, bet dažnai tvermės nabagui trūko, ir rankos buvo kaip išnarintos LzP. Senas be jokios tvermė̃s, kam reikalingas Krš. Ka teip nebė[ra] tvermė̃s, toki jau esu sukiužus, nebestipri Jnš. Darbininkuo žmoguo reik gerai užėsti, kokie pipirninkeliai, arbatelės neduoda tvermė̃s Krš. Iš to puodo [arbatos] tai nieko tvermė̃s nėra Erž. Kiaulė be milto neturia tvermė̃s Kž. Panešti daug negaliu: rankos[e] tvermė̃s nebturiu Grd. Neturėjo jos kojos tvermė̃s Vdžg. Nebturu kojėse tvermė̃s a nėmaž Krš. Tai nėr tvermė̃s žmogui, kai kelėną skauda Rs. 3. FT, DŽ¹ ištvermingumas, ištvermė: Jis neturėjo spėkų nei tvermės priešui atsispirti rš. Malda tarsi priverčia Dievą suteikti gausesnių mylestų dėl tvermės ir pagundų pargalėjimo brš.